3 veiksmų operetė
Libretas Carl Haffner, Richard Genée, Nikolaj Erdman
Į lietuvių kalbą vertė Antanas Drilinga
Muzikinis vadovas ir dirigentas Stasys Domarkas
Dirigentas Dmitrijus Zlotnikas
Režisierius Ramūnas Kaubrys
Scenografas Artūras Šimonis
Kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė
Choreografas Aurelijus Liškauskas
Chormeisteris Vladimiras Konstantinovas
Solistai
Mindaugas Gylys, Dalia Kužmarskytė, Rita Petrauskaitė, Kęstutis Nevulis, Aurelija Dovydaitienė, Deivydas Norvilas, Artūras Kozlovskis, Šarūnas Juškevičius, Stasys Rezgevičius, Viačeslavas Tarasovas, Aurelijus Liškauskas,
Vytautas Virganavičius
Teatro choro dainininkai ir baleto šokėjai
Šeši STRAUSSAI, bet tik vienas – karalius
Iš pradžių buvo tėvas – Johannas Straussas. Smuikininkas, dirigentas ir kompozitorius. Gyveno neilgai – vos 45 metus. Mirė 1849 m.
Kai jam buvo 21 metai, gimė pirmasis ir garsiausias iš visų Straussų – Valsų karalius – sūnus Johannas (1825 10 25).
Dar po dvejų metų, kai Johannui vyriausiajam buvo 23, gimė antrasis sūnus – Jozefas Straussas – dirigentas ir kompozitorius, nors iš profesijos – inžinierius-statybininkas.
Kai Strausui-tėvui stuktelėjo 31, gimė trečiasis sūnus Eduardas, smuikininkas, dirigentas ir kompozitorius. Beje, mokėjo groti ir arfa.
Kai vyriausiasis Straussas jau buvo miręs, Eduardui gimė sūnus ir vėl – senelio garbei – buvo įvardintas Johannu. Jis taip pat buvo dirigentas ir šioks toks kompozitorius.
Buvo dar vienas Straussas – žymus operėčių kūrėjas Oskaras, miręs 1945 m. Jis nebuvo anų giminė, bet tęsė jų tradicijas ir net operetėje “3 valsai” panaudojo Johano-tėvo ir Johano-sūnaus muziką.
Teisybės dėlei buvo ir šeštasis Straussas, tačiau nebe austras ir nebe pramoginės muzikos kūrėjas, o vienas žymiausių muzikos istorijoje kompozitorių – simfonistas, operų kūrėjas, dirigentas – Richardas Straussas.
„Šikšnosparnis“ – neprilygstamoji Vienos operetės klasika
XVIII amžiaus Viena – teatrų miestas. Teatras tapo Vienos pasididžiavimu ir aistra. “Jei teatro nebūtų, jį sugalvotų austrai” – rašė teatro kritikas H. Laube (1806-1864).
Terminas “operetė” Vienoje pasigirdo 18 a. viduryje ir reiškė nedidelę komediją su muzika ir šokiais, dažnai parodijinio pobūdžio. Tačiau, anot Imrės Kalmano, tik Strausso dėka operetė tapo „lengva, žvalia, optimistiška, sąmojinga, puošniai aprengta ir ryškiai skambančia muzikine komedija“. Strausso operetėse nevaržomai vyrauja šokio stichija: valsas, polka, galopas, čardašas. Būtent šokio dvasia, charakteris prisodrina veiksmą veržlaus judėjimo, suteikia šventiškumo pojūtį, romantiškai pakilių jausmų šėlsmą ir burkavimą.
„Šikšnosparnis” – trečioji Strausso operetė, sukurta 1847 m. Libreto ištakose nesunku atsekti, tuo metu laikytą „geltonaja“ literatūra prancūzo R. Benedixo komediją „Kalėjimas” ir gan populiarų tam metui H. Meilhaco ir L. Halevy vodevilį „Kūčios“. K. Haffneris ir R. Genée savaip adaptavo libretą suteikdami jam nesunkiai atpažįstamą Vienos koloritą.
„Šikšnosparnio” premjera įvyko „An der Vien” teatre. Negalima tvirtinti, kad ją lydėjo išskirtinė sėkmė ir pripažinimas – jau po septyniolikto spektaklio „Šikšnosparnio” partitūra atsidūrė archyve. Ir tik po to, kai Berlyne „Šikšnospanis” šventė savo 100-ąjį pastatymą, vieniečiai nuolankiai ir pakiliai grąžino šią vieną tobuliausių operečių, į savo teatrų scenas.
Vaikai įleidžiami nemokamai: iki 6 metų. Renginio trukmė: 3 val. 30 min.
Bilietų kasos
D.U.K.
Teatras vaikams
